Radijas

Radijas yra technologija, kuri leidžia perduoti signalus elektromagnetinių bangų moduliavimu. Radiju taip pat vadinamas prietaisas radijo bangoms priimti.

LRT Radijas – pagrindinė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos radijo programa (informacinė – muzikinė). Jos klausosi kas ketvirtas Lietuvos gyventojas – tai yra populiariausia radijo programa Lietuvoje . LRT Radijas transliuojamas 24 valandas per parą. Šiandien LRT Radijas yra viena iš beveik pusšimčio šalyje registruotų radijo programų.

Istorija

1926 m. birželio 12 dieną 19 valandą 1961 m banga iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo šaukiniai: „Alio, alio – Radijo Kaunas – Lietuva!“. Pranešėjas Petras Spaičys, pasakęs „Labą vakarą“, perskaitė sveikinamąjį žodį, kelias ELTOS naujienas iš užsienio bei pranešimus iš krašto vidaus gyvenimo. Toliau lietuvių, esperanto, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis buvo kartojamas tas pats šaukinys ir prašoma: „Kas girdite mus – atsiliepkite, parašykite!“ Nuo 1956 m., kai Lietuvoje pradėta transliuoti antroji radijo programa, iki 2003 m. rugsėjo 28 d. „LRT Radijas“ vadinosi „Lietuvos radijo pirmoji programa“. Po to iki 2012 m. liepos 27 d. ši programa vadinosi „Lietuvos radijas“.

Iki 2009 m. kovo 31 d. programa buvo transliuojama viduriniosiomis bangomis 666 kHz dažniu per Sitkūnų radijo stotį bei ultratrumposiomis bangomis, po to – tik ultratrumposiomis bangomis.

Žinių radijas – nacionalinė radijo programa, transliuojama nuo 2000 m. kovo 7 d. Informacinio formato radijo stotis. Daugiau kaip 90 procentų viso eterio sudaro informacija, likusį muzikiniai intarpai, reklama.

Istorija

2000 m. radijo stotis pradėta transliuoti iš Vilniaus Spaudos rūmų. Radijo stotis savo programą transliavo nuo 6 val. ryto iki 19 val. vakaro, o nuo 19 val. vakaro iki 6 val. ryto transliuodavo BTV laidų garso įrašus, Laisvosios Europos radijo ir Laisvės radijo programas rusų kalba.

Iki 2014 m. kovo 31 d. darbo dienomis žinios transliuojamos kas 20 min. Po to žinios imtos transliuoti kas 30 min. Muziką pradėjo transliuoti 2002 m. liepos 13 d. Žinių radijo akcininkai – UAB “Litvalda”, UAB „SSPC“, “American Equitable Finance Corporation”

Programa

Žinias transliuoja darbo dienomis kas 30 minučių nuo 06.00 iki 17.05 val., 18.00 val. retransliuoja Info tv žinias. Kasdien nuo 22.00 iki 06.00 val. (savaitgaliais – nuo 22.00 iki 07.00 val.) Žinių radijo programoje retransliuojamos „Laisvės radijo“ laidos rusų kalba. Laidas rengia ir veda žurnalistai Asta Lataitytė, Aurimas Perednis, Raigardas Musnickas, Ridas Jasiulionis, Darius Matas, Beata Tiškevič, Algis Ramanauskas, Žilvinas Šilėnas, Agnė Grigaliūnienė, Rasa Jusionytė, Vlada Musvydaitė, Marija Palaikytė, Rima Aukštuolytė ir kiti

Radijo Bangos

Radijo bangos keliauja (sklinda) oru bei vakuumu visiškai vienodai nereikalaudamos papildomos energijos.Radijo bangos atsiranda bet kada, kai krūvį turinti dalelė juda su pagreičiu radijo dažniu. Už radijo bangas trumpesnės elektromagnetinės bangos – gama spinduliai, rentgeno spinduliai, infraraudonieji spinduliai, ultravioletiniai spinduliai ir regimoji šviesa, matoma žmonių.

Kai radijo banga pasiekia laidininką, ji sukelia kintamą elektros srovę (įtampą), kuri, jei reikia, gali būti elektronikos sustiprinta. Paprasčiausiu atveju siųstuvas periodiškai nutraukia bangų spinduliavimą, tokiu būdu perduodamas trumpus bei ilgus impulsus (Morzės abėcėlė). Perduodant garsą, radijo bangos stiprumas (amplitudinė moduliacija) arba jos dažnis (dažninė moduliacija) sutartose ribose keičiasi žemesnio (garsinio) signalo dažnio taktu.Nors žodis „radijas“ dažniausiai yra vartojamas apibūdinant šitą reiškinį, kiti informacijos perdavimo būdai, tokie kaip televizija, radiolokacija ir telefonas, taip pat naudoja radijo veikimo principus

Kaip ir regimoji šviesa, radijo bangos gali tapti imtuvui „nematomos“, jei siųstuvo antena „pasislepia už horizonto“ (sakoma – palieka tiesioginio matomumo zoną). Ilgos (žemesnio dažnio) bangos turi savybę šiek tiek „užlinkti“, todėl jomis galima signalą perduoti ir kiek didesniu atstumu. Trumposios bangos turi savybė atsispindėti žemyn nuo viršutinių atmosferos sluoksnių (jonosferos), todėl jomis palankiomis sąlygomis galima susisiekti praktiškai bet kuriuo atstumu. Tačiau ryšio kokybė ir galimybė labai priklauso nuo atmosferos būklės. Stabilaus ryšio spinduliui padidinti siųstuvo ir imtuvo antenas naudinga iškelti kuo aukščiau (bokšto viršūnė gali būti matoma virš horizonto ir kai jo papėdės jau nematyti). Itin trumpos (pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų) radijo bangos gali būti priimamos tik tiesioginio matomumo zonoje, todėl nestabiliai dirbant telefonui paprastai naudinga mėginti pakilti į aukštesnę vietą