Valdantieji tikisi jau antradienį pratęstos Seimo rudens sesijos posėdyje prisaikdinti naująjį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovą.

Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl premjero teikiamo kandidato į ŠMSM vadovus dar viešai nepasisakė, valdantieji viliasi, kad į ministrus siūlomas Algirdas Monkevičius antradienį iš suplanuoto susitikimo su prezidente į Seimą grįš su paskyrimo dekretu. Antradienio Seimo darbotvarkėje 13.40 val. numatyta į laisvas ŠMSM vadovo pareigas premjero Sauliaus Skvernelio siūlomo Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektoriaus A. Monkevičiaus priesaika. Tuo tarpu prezidentės ir į ministrus siūlomo MRU rektoriaus susitikimas planuojamas 11.30 val. Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstovė spaudai Karolina Frolovienė teigė, kad tikimasi, jog prezidentė pritars premjero teikiamam kandidatui į ministrus ir šis, iš karto po susitikimo su šalies vadove, atvykęs į Seimą galės prisiekti. „Tikimės, kad antradienį, po to, kai kandidatas į ministrus susitiks su prezidente, šalies vadovė pasirašys dekretą ir tuomet jis (A. Monkevičius. – ELTA) galės prisiekti Seime“, – Eltai kalbėjo K. Frolovienė.

Vienas iš 2018 m. Laisvės premijos laureatų partizanas Jonas Kadžionis iš Seimo tribūnos kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, savo ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę partizanų vardu prašydamas sustabdyti „tyčiojimąsi iš partizanų ir Lietuvos valstybės pamatų griovimą“.

Jis norėtų, kad Lietuvos televizijoje atsirastų laida, panaši į „Atgimimo bangą“. „Lietuvoje dar labai daug yra okupacinių šiukšlių ir puvėsių grybo. Norint apsivalyti, reikia, kad Lietuvos televizijoje atsirastų laida, panaši į „Atgimimo bangą“, ir aiškintų Lietuvos žmonėms, kokias baisias piktadarybes okupantai padarė Lietuvai. Tai būtų balzamas tautos žaizdoms ir puiki priemonė okupaciniam grybui naikinti“,- sakė buvęs partizanas. Pasak jo, jau 25 metai, kai nebėra okupacinės kariuomenės, tačiau tebėra labai gilus okupacinis įšalas ir okupacinė dvasia – teismai, prokuratūra tiesiog tyčiojasi iš partizanų. „Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago byla buvo vilkinama 24 metus, laukiama, kol išmirs tie, kurie jį skundė. Taip pat legendinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio padėtis. Dabar man tiesiog nesuprantama, ką reiškia tai, kad neleidžiama Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatyti Vyties ženklo?“,- sakė J. Kadžionis.

Aukų atminimą pagerbė ir Vyriausybės nariai, Vilniaus savivaldybės atstovai, kiti politikai, visuomenės veikėjai. Odontologo asistente dirbanti Asta Krušnauskienė, 1991-ųjų įvykius stebėjusi 12-metės akimis, sako, kad Sausio 13-osios išvakarėse nebuvo jokių būsimos kruvinos agresijos ženklų.

„Prisimenu, kad ryte buvome su tėvais – vaikščiojome aplink bokštą. Buvo šalta, buvo sniego, buvo ramu ramu. Kareiviai savanoriai viduje gulėjo, ilsėjosi. Tačiau tą naktį prabudau nuo labai didelio triukšmo – pro mūsų namus Laisvės prospekte važiavo tankai. Liko labai didelė baimė. Mes ateiname čia pagerbti žuvusių už Lietuvos laisvę“, – BNS teigė moteris. „Esame užaugę laisvoje Lietuvoje, todėl kiekvienais metais norisi padėkoti tiems žmonėms, kurie dėl mūsų kovojo, kad mes taip išaugome“, – teigė ir administratorė Margarita Barvydienė, prie televizijos bokšto atvykusi su vyru. Sausio 13-ąją prie televizijos bokšto taip pat budėjęs astrofizikas, šiuo metu pensininkas Jokūbas Sūdžius, sako grįžtantis čia kasmet, norėdamas prisiminti 1991-ųjų įvykius, išreikšti dėkingumą žuvusiems. „Pačių fatališkų įvykių nemačiau, bet buvau bokšto aplinkoje. Stebėjome, laukėme, kuo visa tai baigsis, buvo ne tiek baimės, kiek nerimo, kas bus toliau. Nebuvo beviltiškos situacijos nuojautų, tik nebuvo aišku, kiek ilgai užtruks, kada mes pasieksime visišką nepriklausomybę“, – BNS kalbėjo vyras.

Automobilyje niekaip negali atšilti galiniai langai. Keista – nors nuvažiuota jau nemažai kilometrų, tačiau juos vis dengia lengvas šerkšnas. Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda. Tokiu maršrutu šią savaitę vedė trumpam į Lietuvą iš JAV grįžusio karininko Aleksiejaus Gaiževskio keliai, kur jis kartu su režisieriumi Andriumi Lekavičiumi pristatė šią savaitę pradėtą rodyti dokumentinį filmą „Spec. Žvėrynas“. Aleksas. Taip artimieji ir bičiuliai vadina A.Gaiževskį. Voras. Taip jį vadino prieš maždaug 26-erius metus. „Jei nori, važiuojam į filmą. O bevažiuodami ir pasikalbėsim“, – pasiūlė karininkas, kurio trumpa viešnagė Lietuvoje dėl laiko stokos ir dėl gausybės susitikimų suplanuota beveik minučių tikslumu. Tačiau nė vienas susitikimas, matyt, nebuvo toks reikšmingas, kaip Sausio 13-osios išvakarėse sustojimas prie parlamento. Čia, kur buvo pradžia. Jungtinėse Amerikos Valstijose tarnaujantis ir nacionaliniu atstovu sąveikai NATO štabe Virdžinijos valstijoje paskirtas A.Gaiževskis sako, kad, pasibaigus tarnybos laikui, sugrįš į Lietuvą. Tai – šalis, kurioje jis jaučiasi geriausiai.

Reikia suvokti, kad būdamas vienas tikrai nesi karys, sako premjeras Saulius Skvernelis, Kultūros ministerijai pristatydamas naująjį jos vadovą Mindaugą Kvietkauską. Ministras pirmininkas pareigas pradedančiam eiti M. Kvietkauskui linkėjo neužsidaryti kabinete ir kuo greičiau inicijuoti struktūrinius pokyčius kultūros srityje, o ministerijos darbuotojams, – kad bent jau artimiausius dvejus metus jų vadovybė nesikeistų.

Pernai gruodžio 18 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio teikimą, paskyrė M. Kvietkauską į kultūros ministro pareigas. Kultūros ministras M. Kvietkauskas – dėstytojas, literatūrologas. Jis ilgą laiką vadovavo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, dirbo šio instituto direktoriaus pavaduotoju. 42 metų M. Kvietkauskas Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, dirbo žurnalo „Metai“ redakcijoje, studijavo judaiką Oksfordo universitete. M. Kvietkauskas ministro pareigose pakeitė buvusią kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson.

Anot Prezidentės spaudos tarnybos, susitikime bus aptariamas pagalbos prieinamumas jos reikalingiems pagyvenusiems žmonėms, su kuriomis susiduria senyvi žmonės ir jų artimieji.Prezidentės teigimu, reikalingi neatidėliotini sprendimai, kad senoliams būtų labiau prieinamos jiems reikalingos socialinės ir sveikatos paslaugos, būtų užtikrintas kokybiškas jų organizavimas ir stabilus finansavimas.Šiuo metu senyvo amžiaus žmonės vis dar yra dviejų atskirai veikiančių sveikatos ir socialinės globos sistemų įkaitai, tuo tarpu dažniausiai abiejų paslaugų jiems reikia vienu metu, todėl susitikimo metu bus tariamasi, kaip žmonėms suteikti integralią pagalbą.Su pagalbos senoliams poreikiu susiduria daugybė šeimų, nustatyta, kad nuolatinė slauga reikalinga apie 40 tūkstančių gyventojų, integralios pagalbos namuose paslaugos teikiamos apie 2200 asmenų.

Buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko pareiškimą, kad korupcija kaltinamas Eligijus Masiulis pinigus iš Raimondo Kurlianskio paėmė ne sau, o partijai, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas prilygina gatvėje sutiktos močiutės pakalbėjimui.

Pasak E. Gentvilo, tai, ką sako A. Zuokas, akivaizdžiai prieštarauja prokuroro ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) surinktiems duomenims.„Jokių duomenų nėra apie (E. Masiulio. – ELTA) planavimą pinigus duoti (liberalų. – ELTA) partijai ar panaudoti rinkimams. Partijos būstinėje buvo atliktos kratos, jokių duomenų nerasta, kaltinamasis aktas, kurį pasirašė prokuroras (Justas. – ELTA) Laucius visiškai nekalba apie partijos organų, institucijų veikimą arba kokius nors planus naudoti Masiulio pinigus rinkimams“, – kalbėjo E. Gentvilas.Jis tvirtino, kad kaltinamajame rašte aiškiai parašyta, jog pinigai buvo surasti E. Masiulio namuose.

 

Pasak L. Linkevičiaus, Kanados užsienio reikalų ministrė planavo kartu su kelių valstybių diplomatijos vadovais vykti į Ukrainą, tačiau planus pakeitė šalies vidaus politikos darbotvarkė. „Mes ketiname vykti sausio 15–16 dienomis į Mariupolį, buvo planuose kad ir Kanados užsienio reikalų ministrė Ch. Freeland važiuos, bet ji negali dėl vidaus politikos priežasčių, yra svarbus Vyriausybės posėdis svarbus. Ji paskambino, palaikydama šią iniciatyvą, ta proga aptarėme ir kitus svarbius dalykus“, – BNS sakė L. Linkevičius. Lietuvos užsienio reikalų ministras pokalbio metu išsakė savo paramą dėl Kinijoje sulaikytų Kanados piliečių. „Kaip žinote, yra sulaikyti Kanados piliečiai Kinijoje, mes, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, išsakėme paramą, kad jie būtų paleisti, nes sulaikyti be aiškių argumentų“, – sakė L. Linkevičius. Kanadoje gruodžio 1-ąją suėmus Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ vyriausiąją finansinių operacijų pareigūnę, Kinijoje buvo sulaikyta keliolika kanadiečių.

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis užregistravo Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūlo griežtinti atsakomybę už melagingus pranešimus tarnyboms dėl vaiko teisių pažeidimų – už tai grėstų bauda nuo 200-2000 eurų.Įstatymo projektą „valstiečių“ lyderis grindžia statistika. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vien per keturis mėnesius buvo užregistruota 9235 pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus, iš kurių daugiau kaip 4088 nepasitvirtino.„Tai reiškia, kad 44 proc. atvejų pareigūnai eikvojo savo laiką ir valstybės lėšas nagrinėdami pranešimus, kurie buvo nepagrįsti, klaidingi ar akivaizdžiai melagingi. Tarp visų šitų atveju būta ir tokių, kai savo teisėmis šioje srityje piktnaudžiavo paaugliai bei kiti šeimos nariai, dėl savanaudiškų paskatų ar iš keršto tėvams pranešdami apie tariamai padarytą vaiko teisių pažeidimą“, – aiškinamajame rašte dėstė R. Karbauskis.