Medija

Medija arba mediumas  – plačiąja prasme tai komunikacijos priemonė, perduodanti informaciją. Medija gali būti fotografija, kinas, videotechnologija, internetas. Medijomis vadinamos tokios komunikacijos priemonės, kurios turi technologinę prigimtį, dar vadinamą aparatu. McLuhano teorijoje „medijos“ raiškos spektras daug platesnis, tačiau šiuolaikinės teorijos sutinka ne su visais jo apibrėžimais. Čia medija yra bet kokia techninė žmogaus raiškos forma, technologija ar net kokios nors veiklos žaliava (kirvis, popierius, namas, elektros šviesa, laikrodis ar pinigai). Taip pat ji yra komunikacijos ir informavimo priemonė (dviratis, laikraštis, televizija, spausdinimo presas). Autoriaus medijų amplitudę neblogai atspindi ir jo knygos Kaip suprasti medijas skyrių pavadinimai: „Drabužiai: Mūsų pratęsta oda“, „Pinigai: Vargšo kredito kortelė“, „Ratas, dviratis ir lėktuvas“, „Radijas: Gentinis būgnas“ ir t. t. Vyraujančios visuomenėje technologijos lemia ne tik dominuojantį gyvenimo būdą, bet ir pačią jo struktūrą. Todėl visuomenės struktūros raida yra glaudžiai susijusi su technologiniais pokyčiais.

„Medijų“ sąvoka plačiai pradėta vartoti tik XX a. devintojo dešimtmečio viduryje.
Medijos pirmiausia buvo pradėtos nagrinėti komunikacijos studijose. Pirmoji sąvokos „medija“ reikšmė būtų tiesiog komunikacijos priemonė.
Vokietijos akademiniame diskurse dažnai „medijų mokslų“ sąvoka vartojama sinonimiškai komunikacijos mokslams.

Angliškas žodis media, dažnai vartojamas kaip anglicizmas lietuviškuose interneto tekstuose ir akademiniuose studentų darbuose, turi dvi prasmes, kurios dažnai painiojamos. Siaurąja prasme angliškas žodis media reiškia “žiniasklaidą“ arba “masines informacijos priemones“. Plačiąja prasme media – tai daugiskaitinė žodžio medium (“mediumas“) forma. Kultūriniame kontekste sąvoka “mediumas“ turi daug panašių reikšmių – tai priemonė (kursyvu pažymėtos žodyno duodamos reikšmės) ar būdas perduoti ir laikyti informaciją, tai tarpininkas ar terpė tarp dviejų ar daugiau komunikacijos dalyvių, o meno kontekste tai meninės išraiškos priemonė ar medžiaga (tapyba, fotografija, videomenas ir t. t.).

Kadangi lietuvių kalboje kol kas nėra atitikmens, kultūrinėje spaudoje ir akademiniame pasaulyje dažniausiai vartojama vienaskaitinė forma “mediumas“ ir daugiskaitinė forma “medijos“. Trumpai tariant, šiuolaikinio meno ir apskritai kultūros kontekste mediumas (dgs. medijos) gali būti bet kokia informacijos sklaidos priemonė: nuo ranka piešto piešinio ir mechaninio kino iki elektroninės televizijos, radijo ir interneto.

Nors “mediumo“ sąvoka dar palyginti nauja, lietuvių kalba jau turime pirmąją medijų problematiką analizuojančią knygą (Marshall McLuhan, Kaip suprasti medijas, Vilnius: Baltos lankos, 2003), kuri Vakaruose pasirodė 1964 metais.

Grįžtant prie “naujųjų medijų“ sąvokos, svarbu pažymėti, kad būdvardis “naujas“ šioje frazėje yra sąlyginis. Dažniausiai kaip naujas mediumas yra suprantamas internetas, tačiau naujumas gali pasireikšti ir turinio pavidalu, pavyzdžiui, nepriklausomas meno radijas “Kunst Radio“ Austrijoje egzistuoja kaip senas mediumas – radijas, tačiau jis neturi savų bangų ir dažnai yra transliuojamas kitų radijo stočių bangomis ir internetu. Šis radijas gali atstovauti naujosioms medijoms todėl, kad jo turinys yra nepriklausomas nuo programų redaktoriaus ir į eterį gali išeiti kiekviena nepriklausoma iniciatyva. Dar dažnesnis naujųjų medijų pavyzdys – interneto radijas, kurį “įkurti“ gali beveik kiekvienas interneto vartotojas ir transliuoti realiu laiku, bet ne radijo bangomis, o internetu. Taip naujosios medijos gali virsti nepriklausomos žiniasklaidos vienetais, kurie dažnai turi tiesioginį ryšį su auditorija ir išvaduoja ją iš pasyvaus vartojimo.

Naująsias medijas galima apibrėžti ir kaip meno bei technologijų santykio rezultatą, kur medijų funkcijų susipynimas ir tarpdiscipliniškumas naikina žanrus bei ribas tarp meno, žiniasklaidos ir visuomenės. Naujosios medijos – tai technologijos ir priemonės, įgalinančios vis didesnę visuomenės dalį pereiti iš pasyvių komercinės ir korporacinės žiniasklaidos vartotojų stovyklos į aktyvių ir nepriklausomų informacijos skleidėjų bei kultūros gamintojų pozicijas.

“Wikipedia“ enciklopedija naująsias medijas apibrėžia kaip naujas informacijos sklaidos technologijas, atsiradusias paskutinio XX a. dešimtmečio pradžioje vis populiarėjant kompiuteriams, internetui, skaitmeninei fotografijai, videomenui ir greitai kopijuojamoms informacijos laikmenoms (CD, DVD ir t. t.).

Lietuvoje medijų meno ar naujųjų medijų renginių iniciatoriams dažnai tenka susidurti su Kalbos komisijos atstovais, kurie iš dalies nesuprasdami ar klaidingai interpretuodami kontekstą siūlo atitinkamai pavadinti medijų meną –  žiniasklaidos vaizdinių menu, o naująsias medijas – meno sklaidos technologijomis, tokiu būdu tarpdisciplininę medijų sąvoką griežtai suskaidydami ir priskirdami vienam (žiniasklaidos) ar kitam (meno) žanrui.

Medijų kaip studijų objekto plotmes visai aiškiai atskleidžia ši schema: