Internetas

Internetas – pasaulinis kompiuterių tinklas, jungiantis visuotinius ir vietinius kompiuterių tinklus.

Kompiuterių tinklai jungiami įvairiomis ryšio linijomis ir maršrutizatoriais (spec. įrenginiais arba kompiuterio programomis), kurie iš vieno tinklo gautus duomenų paketus modifikuoja ir nukreipia į kitą tinklą.

Interneto protokolai turi kelis lygius. Žemiausiame lygyje (kuris reikalingas visiems aukštesniems) naudojami IPv4 ar IPv6 protokolai, kiekvienam kompiuteriui suteikiant tuo metu unikalų IP adresą. Kitame lygyje, ryšiui tarp kompiuterių palaikyti naudojami TCP/IP ir UDP protokolai. Jie sukuria kanalą duomenims perduoti. Dar aukštesniame lygyje naudojami konkrečiam tikslui skirti protokolai (HTTP – tinklalapiams perduoti, SMTP – elektroniniam paštui, FTP – paskiroms byloms siųsti ir pan).

Naudotojo kompiuteris prie interneto gali būti jungiamas per modemą, ISDN įrangą, DSL įrangą arba skirtinę liniją (kai interneto paslaugą tiekia telefoninio ryšio bendrovė), kabelinį modemą (kai interneto paslaugą tiekia kabelinė televizija), radijo ryšį. Interneto vartotojo kompiuteryje turi būti įtaisyta tinklo plokštė, įdiegta speciali programinė įranga.

Prie interneto prisijungęs vartotojas gali naudotis elektroniniu paštu, pasaulinio informacijos tinklo (angl. W(orld) W(ide) W(eb), WWW) duomenų masyvais, iš tinklo kompiuterių atsisiųsti failų, juos naujinti, kopijuoti, šalinti (FTP), dalyvauti diskusijų grupėse, kreiptis į interneto žiniasklaidą, interaktyviai bendrauti pokalbių kambariuose (IRC), pirkti ir parduoti įvairias prekes, kurti tinklalapius ir kita.

Interneto veiklą koordinuoja, plečia ir tobulina specialios organizacijos.

Rasyba

Internetas yra vieno konkretaus (nors ir labai plataus) kompiuterinio tinklo pavadinimas (angl. The Internet), taigi gali būti laikomas tikriniu daiktavardžiu, kuris anglų turėtų būti rašomas didžiąja raide. Tačiau ilgainiui plačiai vartojant anglų kalboje žodis daugelio pradėtas suvokti kaip bendrinis ir imtas rašyti mažąja raide. Lietuvių kalboje laikomas bendriniu daiktavardžiu ir rašomas mažąja raide.

Interneto Istorija

Interneto pradžia siekia “šaltojo karo” laikus. JAV prezidento Eizenhauerio įkurta agentūra ARPA (Advanced Research Project Agency) 6 dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ši agentūra turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų patikimai atominio karo atveju. Pradinės sąlygos: bomba gali pažeisti bet kurią ryšio liniją, bet kurį mazgą. Užduoties sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad informacija galėtų keliauti bet kuria iš daugelio ryšio linijų ir nėra tokio mazgo, į kurį eitų visa informacija. Siunčiamas pranešimas skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas “aplipdomas” adresine informacija ir keliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl sulipdomas. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-maršrutizatorium, kuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančius segmentus. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu. 1969 metais 50 Kbps (Kbps – kilobitas per sekundę) greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklas: Los Anželo universitetas, Stanfordo tyrimų institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Pagal laikraščio “Knight-Rider” straipsnį”

Pradžioje tai buvo uždaras kelių universitetų ir Gynybos ministerijos kompiuterių tinklas. Jis pavadintas ARPANET. Pirma vieša tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterinių komunikacijų konferencijoje. Iš konferencijoje įrengto terminalo (Bobas Kanas) buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. 1983 metais ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET – karinių užduočių vykdymui ir ARPANET – civilinių. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas darinys pavadintas Internet. Lygiagrečiai atsirado nepriklausomi švietimo ir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vėliau jie prisijungė prie Interneto. 1985 metais Internete buvo virš 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymo etapas yra 1986 metai, kada Nacionalinis mokslo fondas (NSF, JAV) sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET, kuris tapo pagrindine Interneto arterija. Interneto tolesnį augimą charakterizuoja diagrama (šaltinis: http://www.nw.com) .

Saugus Darbas Internete

Dirbdami kompiuteriu internete, galime ne tik naudotis neaprėpiamu informacijos kiekiu, bet ir susidurti su internete egzistuojančiais pavojais. Laikai, kai Internetu naudojosi tik kompiuterius gerai išmanantys specialistai seniai praeityje. Tą supranta kiekvienas, tame tarpe ir kibernetiniai nusikaltėliai. Lygiai taip pat kaip bandome apsaugoti save, savo artimuosius bei mūsų turtą nuo nusikaltėlių tikrame gyvenime, kai kurių panašių veiksmų reikia imtis ir interneto erdvėje.

 

Dirbant internete galimi tokie pavojai:

•  jūsų kompiuteryje esantys duomenys gali būti pavogti;
•  į jūsų naudojamas paslaugų paskyras gali būti įsilaužta;
•  jūsų tapatybė gali būti pasisavinta;
•  jūs galite būti stebimas trečiųjų asmenų;
•  jūs galite nukentėti materialiai;
•  jūsų kompiuteris gali tapti „zombiu“ ir vykdyti atakas prieš kitas sistemas jums nežinant.

 

Internetui aktualių grėsmių sąrašas yra tikrai įspūdingas ir vargu ar įmanoma visiškai pilnai šias grėsmes išvardinti. Siekiant sumažinti galimas rizikas interneto vartotojams bei padidinti budrumą, pateikiame saugaus darbo internete rekomendacijas.

Svarbiausia atsvara kibernetiniams nusikaltėliams – vartotojų žinojimas ir budrumas. Daugelio atakų prieš vartotojus sėkmę lemia nepakankamas vartotojų žinių apie grėsmes lygis. Todėl iš esmės informuotas ir budrus vartotojas turi ženkliai mažesnę tikimybę papulti į kibernetinių nusikaltėlių pinkles.

Nepasitikėjimas – tikrame gyvenime stengiamės nebūti naivūs ir patiklūs, t.y. prieš pirkdami daiktą bandome išsiaiškinti apie jo kokybę ar pardavėjo patikimumą, tamsiu paros metu vengiame neapšviestų gatvių bei nebendraujame su nepažįstamais asmenimis. Šie principai iš esmės galioja ir interneto erdvėje – kad ir kaip norėtume ši erdvė nėra visiškai draugiška, todėl turėtume ilgiau pamąstyti prieš atlikdami vienokius ar kitokius veiksmus internete.

Paviešinamos informacijos kontrolė. Šiuolaikinis „gyvenimas“ internete neįsivaizduojamas be socialinių tinklų, turinio komentavimo bei kitų kasdienių interaktyvių dalykų. Svarbu suvokti, jog informacijos apie save viešinimas gali turėti ir neigiamų pasekmių – nepažįstamieji gali pasinaudoti jūsų nuotraukomis siekdami įtraukti į savo pinkles jūsų pažįstamus asmenis, pvz. sukūrus apsimestinį neva jums priklausantį profilį socialiniame tinkle ir tokiu būdu bandant išvilioti iš jūsų draugų pinigus naudojant jūsų vardą. Kitas pavyzdys – socialiniame tinkle paskelbiate, jog išvykstate iš namų savaitgaliui – tokia informacija yra naudinga nusikaltėliams, galbūt, jie apsilankys jūsų namuose tuo metu kai būsite išvykę.

Jūsų kompiuteris – jūsų tvirtovė. Tinkamai užtikrinamas kompiuterio saugumas atlieka didelį vaidmenį bendrame informacijos saugumo kontekste. Tinkamai apsaugotas kompiuteris neleis įsilaužėliams paversti jūsų sistemos kompiuterių zombių tinklo dalimi, užkirs kelią jūsų privatumo pažeidimams ir panašiai.